Lietuvoje reikalavimai vandens kokybei ir programinei priežiūrai nurodyti Higienos normoje 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai. Ši higienos norma nusako, kokie rodikliai turi būti nustatinėjami geriamajame vandenyje. Rodikliai suskirstyti į mikrobiologinius, indikatorinius  ir toksinius. Taip pat dokumente pateiktos visų rodiklių leistinos vertės. Be rodiklių yra reglamentuojama, kiek kartų per metus turi būti imami vandens mėginiai, o tai priklauso nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus ir tiekiamo vandens kiekio.

UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ tiekia geriamąjį vandenį  7 vandenvietėse: Kazlų Rūdos mieste, Bagotosios, Antanavo, Plutiškių, Bebruliškių, Ažuolų Būdos ir Kajackiškių gyvenvietėse. Šiose vandenvietėse 2018 m. išgauta  317,6 tūkst/m3 vandens.

Geriamojo vandens kokybė vertinama mikrobiologiniu, biologiniu, cheminiu ir toksikologiniu aspektais. Svarbiausia kontroliuoti mikrobinę vandens būklę.  Mikrobiologinei vandens būklei skiriama daug dėmesio, nes per vandenį gali plisti pavojingos ligos.

Pagal geriamojo vandens programinės priežiūros planą vandenvietėse buvo atliktos toksinės, indikatorinės ir mikrobinės analitės. Analitės atliktos „Sūduvos vandenys“ ir „Vandens tyrimai“ laboratorijose.

Tiekiamo geriamojo vandens kokybė iš esmės  atitinka Lietuvos Higienos Normos  24:2003 reikalavimus, išskyrus keliose vandenvietėse viršijamų indikatorinių rodiklių (mangano, chloridų, natrio, savitojo elektros laidžio ) normas.

Visose vandenvietėse tirtų vandens toksinių rodiklių, tokių kaip pesticidų, daugiaciklių bei halogenintų angliavandenilių, haloformų, cianidų geriamajame vandenyje praktiškai nerandama, o tirtų sunkiųjių metalų (arseno, vario, kadmio, cromo, švino) koncentracijos yra gerokai mažesnės už nustatytas normas. Žarninių lazdelių, koliforminių bakterijų, žarninių enterekokų vandenvietėse neaptikta.

Kazlų Rūdos vandenvietės tiekiamame geriamajame vandenyje  leidžiamas ribas višija chloridų ir mangano koncentracijos. Chloridų koncentracija nuo pat vandenvietės eksploatacijos pradžios viršija leidžiamą ribą (250 mg/l) ir 2018 metais buvo 546  mg/l. Manganas -150 µg/l  (norma – 50 µg/l). Šie indikatoriniai rodikliai daro įtaką skoninėms vandens savybėms.

Ąžuolų Būdos vandenvietėje eksploatuojamame požeminiame vandenyje viršija  chloridų, natrio koncentracijos ir vandens mineralizacija (pagal savitąjį elektros laidį).  Ąžuolų Būdos vandenvietė yra „nekondicinio“ požeminio vandens Suvalkijos baseine, kuriame būdingos požeminiame vandenyje padidėjusios chloridų ir natrio koncentracijos, todėl ir išgaunamame vandenyje yra viršnorminės jų koncentracijos. Natrio jonų koncentracija siekia 376 mg/l (norma – 200 mg/l). Vandens mineralizaciją rodančio  savitojo elektrinio laidžio vertė siekia 2690µg/l (norma – 2500 µg/l), chloridų – 717mg/l (norma – 250 mg/l). Padidintos šių rodiklių koncentracijos yra gamtinės kilmės ir sietinos su sūresnio vandens pasiurbimu.

Antanavo vandenvietėje tiekiamas vanduo neatitinka geriamojo vandens kokybės normos HN:2003 reikalavimų pagal   manganą – 120 µg/l (norma 50 µg/l), chloridus – 700 mg/l  (norma 250  mg/l.)  savitąjį elektros laidį  -2560 mg/l (norma – 2500 µg/l), amonį.

Bebruliškės vandenvietėje tiekiamas vanduo neatitinka geriamojo vandens kokybės normos HN:2003 reikalavimų pagal manganą – 530µg/l (norma 50 µg/l) ir chloridus – 262 mg/l (norma 250  mg/l.)

Bagotosios, Antanavo, Bebruliškė vandenvietėse buvo nustatytas bendrosios geležies viršijimas, kuris buvo nedelsiant pašalintas sureguliavus vandens paruošimo filtrus.

Plutiškių ir Kajackiškių kaimų vandenviečių tiekiamame vandenyje rodiklių viršijimo nenustatyta.

Surenkamos nuotekos valomos 5 nuotekų valyklose, esančiose Kazlų Rūdos mieste, Plutiškių, Bebruliškės, Antanavo, Ąžuolų Būdos gyvenvietėse , kurių bendras pajėgumas – 578,6 tūkst. kūb. m per metus. Nuotekų išvalymo kokybė atitinka keliamus reikalavimus.

Kazlų Rūdos  miesto ir Ąžuolų Būdos gyvenvietės valymo įrenginiuose nuotekos valomos mechaninio ir biologinio valymo (su azoto ir fosforo šalinimu) grandyse, po kurių nuotekos, išvalytos iki normatyvinių parametrų, yra išleidžiamos į Jūrės ir Vabalkšnės upelius.

 Antanavo, Plutiškių ir Bebruliškės gyvenviečių valymo įrenginiuose įdiegtos biologinio valymo technologijos.

Iš nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų kontrolė vykdoma pagal su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą. Per 2018 m. UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ eksploatuojamose nuotekų valyklose išvalyta 363,068 m3 nuotekų. Nuotekų tyrimai atliekami UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“  tyrimų laboratorijoje.

 

 

DĖL VIDUTINIO KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖJE SUVARTOJAMO GERIAMOJO VANDENS KIEKIO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis 2015 m. rugsėjo 10 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 989 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 4 punktu, UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ apskaičiavo ir patvirtino vidutinį Kazlų Rūdos  savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje suvartojamo geriamojo vandens kiekį – 1,418 kūbinių metrų gyventojui per mėnesį. Ši norma, padauginus iš koeficiento 2, taikoma suvartoto geriamojo vandens suvartojimui, jei dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti šalto vandens apskaitos prietaiso, ar vartotojo patalpose įrengtas vandens skaitiklis ne dėl vartotojo kaltės sugedo. Taikomas nustatytas kiekis įsigalioja nuo 2019 m. vasario 1 d.